Kredito institucijos

Kredito įstaigų sistemą sudaro bankai ir nebankinės institucijos – parabankai.

Lietuvoje bankai pradėjo steigtis tik XIX šimtmečio pradžioje, rusų carinės valdžios viešpatavimo laikais. Lietuviški bankai įsikūrė tik atgavus nepriklausomybę. Tuomet buvo du valstybiniai bankai Lietuvos bankas ir Žemės bankas. Privačių stambių bankų buvo septyni.

Dabar bankai suprantami kaip specialūs ekonominiai institutai, telkiantys laikinai laisvus pinigus, teikiantys kreditus, tarpininkaujantys atsiskaitymuose, leidžiantys į apyvartą pinigus, vertybinius popierius, atliekantys su jais susijusias operacijas.

Parabankai atlieka vieną arba kelias banko operacijas. Tai specializuotos įstaigos, kurios kuriamos, kai bankams draudžiama užsiimti tam tikra veikla (draudimu, tiesioginėmis investicijomis) arba kai bankų sistema operatyviai nesureaguoja į naujų veiklos sričių atsiradimą ir palieka laisvas nišas kitoms įstaigoms.

Parabankai glaudžiai bendradarbiauja su bankais. Šių kredito įstaigų nomenklatūra labai plati, dažnai bankai yra jų tiesioginiai savininkai.




Lietuvos bankas yra centrinis bankas ir nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – užtikrinti vidinį ir išorinį na­cionalinės valiutos stabilumą. Svarbiausios funkcijos, kurias atlieka šalies centrinis bankas, yra pinigų emisija, pinigų politikos vykdymas ir komercinių bankų bei kitų kredito įstaigų priežiūra.

Komerciniai bankai vykdo pagrindines bankams būdingas atsiskaitymų, indėlių priėmimo (deponavimo) ir kreditavimo funkcijas. Plėtojantis rinkos santykiams ir didėjant kapitalo koncentracijai, komerciniai bankai atlieka vis daugiau operacijų, nebūdingų kreditiniams santykiams. 2004 metais Lietuvoje veikė 10 pagrindinių komercinių bankų įstaigų, 3 užsienio bankų atstovybės ir 3 užsienio bankų skyriai.

Lietuvoje veikia ir vienas specialus bankas – Turto bankas. Turto banko paskirtis yra perimti neveiksnius aktyvus, sudarant perėmimo ir perdavimo sutartį. Šiam bankui perduodamos administruoti padidėjusios rizikos, didelės rizikos ir didžiausios rizikos grupių paskolos. Paskolų perdavimo ir administravimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės nutarimas ir pasirašyta sutartis tarp Finansų ministerijos ir AB Turto bankas.

Lizingo bendrovių savininkai daugeliu atvejų yra komerciniai bankai. Šios kredito įstaigos teikia ne vien lizingo, bet ir faktoringo paslaugas.

Kredito unija – tai kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų savarankiškai įsteigta ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių pinigines lėšas kredito unijos įstatuose numatytiems narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams tenkinti savitarpio paskolos teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

Kredito įstaigos, teikiančios paskolas už užstatomus daiktus, savo vardą gavo pagal šio verslo atsiradimo vietos – Italijos Lombardijos regiono – pavadinimą.

Šia veikla Lietuvoje dažniausiai verčiasi mažos įmonės, kuriose dirba vos keli žmonės. Tokias paslaugas teikia juvelyrinės parduotuvės, antikvariatai. Lombarduose dažniausiai galima užstatyti juvelyrinius dirbinius iš tauriųjų metalų, vaizdo ir garso aparatūrą. Užstatant juvelyrinius dirbinius atsižvelgiama tik į tauriųjų metalų svorį. Papuošalo meniškumas paprastai vertės neturi. Lombardai, kurių veikla susijusi su tauriaisiais metalais, privalo turėti Lietuvos prabavimo rūmų leidimą.

Lombardo paslaugas teikiančių įmonių apklausa liudija, kad dažniausiai paskola teikiama vienam mėnesiui, bet vėliau sutartį galima pratęsti. Norint gauti paskolą lombarde, pakanka asmenybę liudijančio dokumento – paso arba vairuotojo pažymėjimo.

Lietuvoje kredito sistemos branduolį sudaro komerciniai bankai, kurie ir suteikia didžiąją dalį visų kreditų išduotų Lietuvoje. Bankų paliktas nišas užpildo vadinamieji parabankai. Parabankais vadiname kredito unijas, lizingo bendroves, kurios dažniausiai yra komercinių bankų dukterinės įmones, bei smulkiuosius kreditorius – lombardus. Nors smukiųjų kreditorių yra gana daug, tačiau jų veikla yra labai mažų apimčių ir didesnės įtakos kredito sistemai nedaro.