Paskolos

Bankų ir nebankinių institucijų – kurį pasirinkti?

Šiandien rinkoje yra daug pasiūlymų kreditų teikiamomis bankų ir nebankinių įmonių. Kredito siūlo bankai paprastai yra mažesnės palūkanų normos , tačiau reikalauja daug daugiau popierizmo skolininkams. Po didinamuoju stiklu eina pirma mėnesinių pajamų sertifikatą , sertifikato, kreditorių ir kredito istorija , paimtų iš – u. Skolinimosi būtų daug sunkiau, jei ne piniginių paskolų be.

Šios paskolos neturi apimti įpareigojimą grąžinti ankstesnes paskolas, kurios yra jų didžiausias privalumas.

Kokie yra susitariančioji šio tipo paskolos ribos?

Tai dažnai, kadpirmoji paskola yra susijusi su nuline palūkanų norma. Tačiau, tokio susitarimo , visada yra”pagauti”. 0 % , paskolos , kurias reikia padaryti dėl savo skolinimosi mėnesį , todėl nėra daug laiko. Kiekvieną pavėluotą dieną yra susijęs su dideliu išlaidų interesų. Žinant didžiausią sumą galite pasiskolinti yra iki 5000 € (priklausomai nuo įstaigos ).

Skolinimosi pinigus be Galite atsisiųsti tris populiarius maršrutus. Pirmasis yratradicinis vizitas į banko ar finansų įstaigos. Tiesiog tapatybę patvirtinantį dokumentą ir įrodymą mėnesinių pajamų. Bankai paprastai galima tikėtis mažesnių palūkanų normų dėl paskolos. Į nebankinės institucijos kredito kainos yra daug didesnis, tačiau lengviau gauti. Jūs netgi galite imti paskolą internetu ar SMS žinute. Paraiškos forma turi būti užbaigtas per kelias minutes, tada gaunate telefono skambutį iš banko konsultantas , kuris supažindina mus su taisyklėmis ir paaiškina detalės imtis kreditą. Pinigai Paskolos Nr nebėraretenybė šiandien. Kreditų informacijos biuras metų , renka reikiamą informaciją apie skolininkų galimybes ir savo kredito istoriją , grąžinti skolas. Ši institucija padeda bankinėms institucijoms uwiarygadnianiu skolinimosi klientus. Dėl visiškai skirtingais principais veikti parabanki kurie naudojasi aukštą patikimumą tarp dėl smaigalys gyvenimo žmonių.

Forfeitingas

Forfeitingas – žodis kilęs iš anglų kalbos ir reiškia ,,turėti skolų, būti skolingam“. Forfeitingu bankas Lietuvoje įsipareigoja tiekėjo bankui atsiskaityti už savo kliento – pirkėjo debetinę skolą. Pirkėjas debetinę skolą grąžina reguliariais mokėjimais, dažniausiai vekseliais.

Forfeitingo operacijos atliekamos užsienio prekyboje: gali būti eksporto ir importo forfeitingas.

Forfeitingas – tai kredito gavimas klientui – pirkėjui iš tiekėjo banko. Pirkėjo bankas Lietuvoje arba bankas – korespondentas, aptarnaujantis tarptautinius atsiskaitymus, turi suteikti garantiją arba avalį (laidavimą) tiekėjo bankui, kuris, nelaukdamas pirkėjo apmokėjimo, pats apmoka už parduotas prekes savo klientui tiekėjui. Forfeitingo atveju eksportuotojas – tiekėjas gauna pinigus iš karto. Taip pagerėja eksportuotojo likvidumas, tiekėjas apsaugomas ir nuo valiutos kurso rizikos, nes ją perima bankas. Jei tiekėjas – eksportuotojas nutaria naudotis forfeitingo paslaugomis, su pirkėju dėl to susitaria prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį. Tai paprastai daroma tik gavus bankų leidimą.

Forfeitingo paslaugos yra panašios ir kartu atvirkščios faktoringo paslaugoms. Kreditavimas vykdomas pagal tuos pačius principus tik ne iš pirkėjo, bet iš tiekėjo pusės. Svarbus skirtumas tas, kad faktoringo įmonės nori dalyvauti didelėje eksportuotojo verslo dalyje, o forfeituotojai dirba pagal vieną sandorį.

Forfeitingas kaip komercinio kredito transformacija į bankinį suteikia tam tikrų pranašumų:

• paspartina lėšų gavimą;
• viršija kapitalo apyvartas;
• apsaugo nuo nemokėjimo rizikos ir valiutos rizikos;
• supaprastina įmonės balansą;
• saugo nuo palūkanų svyravimo rizikos.

Overdraftas – tai banko galimybė, kuri suteikia tam tikrą laiką turėti neigiamą (debetinį) banko sąskaitos balansą (likutį). Bendras reikalavimas overdraftui gauti: skolininkas turi būti banko klientas mažiausiai tris mėnesius. Suteikus overdraftą skolininkas per 60 dienų nuo overdrafto sutarties sudarymo, privalės vykdyti ne mažiau kaip 60% visų bankinių atsiskaitymų per banke turimą sąskaitą, taip pat skolininkas turi turėti ne mažesnę nei 1 metų veiklos patirtį.

Overdrafto limitas gali būti suteiktas 12 mėnesių laikotarpiui arba ilgesniam laikotarpiui. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną  nuo panaudoto overdrafto limito sumos.

Skolininkas gali panaudoti ir grąžinti overdraftą bet kuriuo metu, bet kokia suma, duoto limito ribose.

Overdrafto grąžinimo šaltinis:

• teigiami pinigų srautai iš įprastinės veiklos;
• minimalus paskolos padengimo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,3 karto;
• įkeisto turto realizavimas.

Overdraftas gali būti suteikiamas juridiniams ir fiziniams asmenims – ūkio subjektams, kurie yra banko klientai, tiek litais, tiek kita užsienio valiuta.

Suteikiant klientui overdraftą, tarp banko ir kliento pasirašoma sutartis, nereikalaujant papildomos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės – turto įkeitimo ar laidavimo. Įplaukus į sąskaitą lėšoms, skola ar jos dalis grąžinama. Jei lėšų prireikia, bankas vėl apmoka kliento pavedimus savo lėšomis.

Overdrafto palūkanos yra keliais punktais didesnės už trumpalaikių paskolų palūkanų dydžius. Tačiau palūkanos mokamos tik už faktiškai panaudotas lėšas. Palūkanos skaičiuojamos kiekvieną dieną nuo panaudoto overdrafto limito sumos. Didesnės palūkanos rodo, kad taikant overdraftą bankas daugiau rizikuoja.

Kaip ir kredito linijos atveju, taip pat mokamos administravimo ir įsipareigojimų mokestis. Jei klientui nuolat stinga lėšų, tikslinga naudotis kredito linija. Nors overdrafto paslaugas teikia visi Lietuvos bankai, šia kreditavimo forma, lyginant su kredito linija, naudojasi mažesnis skaičius ūkio subjektų. Pagrindinė priežastis – trumpas atsiskaitymo laikotarpis bei didelės palūkanos už pasinaudotą paskolos dalį.

Pagrindinis skirtumas overdrafto ir kreditinės linijos tas, kad kreditinės linijos atveju klientui atidaroma atskira paskolų sąskaita, iš kurios atliekami kliento pavedimai.

Lietuvoje lizingo bendrovės pradėjo steigtis 1995 metais. Legaliai joms veikti leido 1994 m. gruodžio mėn. priimtos Komercinių bankų įstatymo pataisos, apskaitą reglamentuojantys aktai. 1996 metų pabaigoje lizingo rinka ėmė intensyviai didėti. Gerėjant šalies ekonominei situacijai ji ypač sparčiai plėtėsi 2001 metais – išaugo klientų pasitikėjimas lizingo bendrovėmis bei jų teikiamomis paslaugomis.

1998 metais įsteigta Lietuvos lizingo asociacija (LLA),tuo metu vienijusi 8 narius. Jos įsteigimą inicijavo didžiausi lizingo bendrovių vadovai, siekdami sutvarkyti lizingo veiklos teisinę bazę. Pagal įmonių registrą apie 1100 įmonių tarp kitų savo veiklos rūšių nurodė ir lizingą. Tačiau į LLA atviras kelias tik toms, kurios iš lizingo veiklos per metus gauna ne mažiau kaip 70 proc. bendrųjų pajamų. 1999 – 2003 metais keitėsi Asociacijos narių skaičius, ir šiuo metu Asociacija vienija 12 šalies lizingo bendrovių. Stojamasis mokestis yra 10 000 litų.

Šiuo metu lizingas tampa pagrindiniu investicijų finansavimo instrumentu, reikšmingu visos šalies ūkio plėtrai. Tai ypač efektyvus būdas smulkioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansavimą, kontroliuojant jų riziką: tokiu būdu lizingas skatina naujų įmonių kūrimąsi, smulkaus bei vidutinio verslo plėtrą bei užimtumo didinimą.

Lietuvoje viena po kitos kuriasi lizingu besiverčiančios kompanijos, nors šio verslo aplinka, ekspertų teigimu, nėra ideali ir neatitinka Europos šalių praktikos.

Lietuvoje labai silpnai išplėtotas lizingo santykių teisinis reglamentavimas. Iki 2000 metų kuomet buvo patvirtintas naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, egzistavę teisės aktai visai nereglamentavo lizingo santykių. Lizingo santykiai buvo reguliuojami remiantis įstatymo analogija: šiems santykiams buvo taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios panašius civilinius teisinius santykius (nuomą, pirkimą-pardavimą ir pan.). Naujojo Civilinio kodekso 6.567 str. 1 dalis pabrėžia, kad lizingo davėjas perduoda daiktą valdyti ir naudoti lizingo gavėjui tik verslo tikslais, tokiu būdu eliminuojama lizingo galimybė fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka verslu nesiverčia.

Komercinis kreditas – tai tradicinis sutarimas tarp pardavėjo-įmonės (kreditoriaus) ir pirkėjo (skolininko). Kreditas suteikiamas prekine forma.

Esant komerciniam kreditui, kreditinių santykių dalyvių susitarimu, skolininkas skolą padengia vekselių forma. Vekselis – tai raštiškas skolininko įsipareigojimas kreditoriui (arba kreditoriaus įsakymas skolininkui) sumokėti nurodytą sumą nustatytu laiku.

Komercinis kreditas nuo bankų kredito skiriasi dalyvių sudėtimi, apiforminimo cikliškumu, procentų dydžiu ir kitais. Komercinės – prekybinės operacijos užbaigimas sutampa su kreditinio sandorio pradžia, kuris pasibaigs kuomet įmonė – skolininkė grąžins skolą. Kreditinis sandoris sudaromas tarp tiekėjo ir pirkėjo užbaigus prekybinį sandorį.

Esant komerciniam kreditui, perskirstomos yra materialinės vertybės, t.y. prekės arba paslaugos. Šiuo atveju į sandorį įtraukiami tik tiekėjo resursai. Tuo komercinis kreditas skiriasi nuo bankinio, nes bankinio kredito sandorio objektas yra laikinai laisvi piniginiai ištekliai, kurie gali būti ne tik kreditoriaus ir suteikiami grąžintinumo pagrindu.

Įmonei–tiekėjui kreditinis sandoris yra naudingas, nes tai ne tik pagreitina prekių (paslaugų) realizaciją, bet ir gauna pelną iš procentų, kurie įtraukiami į parduotų prekių kainą.

Įmonei-pirkėjai, komercinis kreditas taip pat yra naudingesnis nei bankinis kreditas, gautas skubiam susimokėjimui už prekes. Esant komerciniam kreditui, nuosavybės teisė į vertybes pereina pirkėjui, taip pat jas gali panaudoti gamybiniame procese, o įsiskolinimus padengti ir vėliau.

Komercinį kreditą gali gauti įmonės, gaminančios gamybos priemones, įmonės, naudojančios jas, tačiau ne atvirkščiai, t.y. komercinis kreditas turi apibrėžtą kryptį. Šiuo atveju ir kreditorius, ir skolininkas yra produkto gamintojas arba tarpininkas jo realizacijoje. Kaip jau matėme bankinio kredito sandoryje, tik skolininkas yra gamintojas arba tarpininkas. Komercinio kredito ribos iš vienos pusės priklauso nuo kreditoriaus galimybių suteikinėti paskolą prekine forma, o iš kitos pusės ir nuo skolininko.

Esant komerciniam kreditui, rizika yra didesnė nei kitų kredito formų. Didžioji rizikos dalis tenka pardavėjui, nes pirkėjas gali laiku nesusimokėti skolos arba bankrutuoti.

Komercinio kredito trukmė priklauso nuo prekių tipo, sandorio vertės, pardavėjo bei pirkėjo finansinės padėties ir kt.

Paskolos – galimybė gyventi geriau jau dabar. Jei neturite pinigų, esate nedirbantis, neužtenka kiekvieną mėnesį pinigų išlaikant šeimą – imkite paskolą. Paskola kiekvienam žmogui bemat pagerina gyvenimo kokybę, kuri atsiliepia ir tuo metu ir veliau. Imant paskolą, dažniausiai žmonės investuoja juos į paveikslus, verslą ar kitą svarbų ir brangų daiktą. Kur dėsite pasiimta paskolą – priklauso tik nuo jūsų ir jūsų šeimos. Svarbiausi pasitarti su ja, nenutylėti, kad viską gerai apmąstytumėte drauge. Jei jums reikia svarbaus daikto, būtino tuo metu, darbui ar kitam svarbiam dalykui – imkite paskolą atitinkančio daikto sumą kurį norite nusipirkti ir štai jūs jau turite jį. Tiesiog reikia užpildyti kelis popierius ir viskas bus baigta. Svarbiausia, kad paskola galima pasiimti bet kada ir bet kur.

Būdai, per kuriuos galėsite užsisakyti paskolą per kelias dienas/valandas ar netgi minutes. Pirmas būdas, tai pats paprasčiausias, kurį renkasi žmogus nežinantis dar tikriausiai giliau nieko apie paskolą, tai kiekviename banke – mieste. Antras būdas, tai internetu, patogu, greita ir viską gali lengviausiai susiplanuoti prieš imdami paskolą. Jei turite gera planą, kur dėti pinigus, jau žinote iš kokios banko kompanijos ją imsite, belieka užtikrinti ar jūsų pasirinkimas yra teisingas. Viską apžiūrėkite internete – internetas tai galimybė viską apžvelgti iš arčiau, todėl gilinkitės ir ieškokite pigesnio varianto. Telefonu – vienas iš greičiausių būdų, kuriuos renkasi žmonės, norintys, kad pinigus pristatytu akimirksniu, kai jų, tuo momentu labai reikia. Pinigus pristato per keliasdešimt minučių ar valandą, tai yra labai trumpas laiko tarpas palyginant kokį sandorį jūs sudarinėjate.

Palūkanos – į šį paskolos minusą būtina atsižvelgti, nes nuo to priklausys, kiek pinigų jūs dar primokėsite, jei imsite didelę paskolą, mokėsite daug palūkanų, tad verčiau ieškokite paslaugos, kuri būtų pirma paskola nemokamai. Ši paslauga jums padės sutaupyti didelę sumą pinigų imant didelę paskolą. Palūkanos gali siekti nuo keliasdešimt litų iki kelių šimtų ar tūkstančių, todėl prieš imdami paskolą, gerai atsižvelkite į paskolos palūkanas. Paskolos – galimybė gyventi geriau jau dabar!

Norint imti paskolą, yra du dalykai kuriuos privalote turėti visada imdami paskolą. Pirma, tai tvarkingus dokumentus. Privalote viską susitvarkyti dokumentuose, kad viskas būtų tvarkinga. Antraip, jūs negalėsite gauti paskolos. Antra, tai turite būti neteistas, nenusikaltęs. Ir visais atvejais švarus. Todėl prieš imdami paskolą, viską geriau apžiūrėkite, ar tikrai jūs esate švarus ir viską gerai susitvarkęs.

Paskolų rūšys būna kelios. Pirma, tai internetu, visiškas patogus būdas apžiūrėti kiekvieną smulkmeną, apgalvoti kiekvieną žingsnį, kai jums niekas netrukdo. Norint, viską gerai apmąstyti, susiplanuoti, kam imami pinigai, iš kur juos imsite, kada, tai gali padaryti kada norite, o rašyti vadovais, kai tik užsimanysite. Telefonu – labai greitas ir patogus būdas. Jei jums tuo metu labai reikia pinigų, o niekas negali tokios sumos paskolinti, jums belieka skambinti, banko paskolos gavimo numeriu ir užsisakyti paskolą, jums paskola bus pristatyta per keliasdešimt minučių ar valandą. Tai labai greitas laiko tarpas. Prieš skambinant įsitikinkite, kad turite sąskaitoje pinigų. Tai vienas iš mažųjų minusų, užsisakant paskolą telefonu. Skambutis gali kainuoti, nuo kelių centų iki lito. Todėl jei neturite sąskaitos, teks ją pasipildyti. Gali būti taip, kad skambutis nieko ir nekainuos, o taip pagal apskaičiavimus dažniausiai ir būna. Mieste, banke – paprastas kiekvieno eilinio žmogaus pasirinkimas. Atsiskaitymas banke – paprastas ir greitai, nieko neužkliūnantis būdas. Sutvarkai popierius ten pat ir gali skuosti namo su pinigėliais ar jie jums bus pristatyti greičiausiu metu.

Nors paskolą jūs įsitikinęs imti – pasiteiraukite artimųjų gal jie jums padės pagelbėti vis dėl to, kad prisidės prie pinigų termino gražinimo šiek tiek, ar galiausiai sumokės ar parems jumis mokant palūkanas. Todėl verčiau nenutylėti, kad visi jūsų draugai ir šeimos nariai žinotų apie jūsų paskolos dydžio ėmimą, kada imsite ir kokią sumą imsite. Svarbiausia, pasitarti su kiekvienu iš jūsų šeimos nariu, kad ir jie žinotų, ko jūs siekiate, susiplanuoti ką darysite už tuos pinigus. Paskolos rūšys ir reikalavimai joms gauti – paprasta ir greita.

Kredito įstaigų sistemą sudaro bankai ir nebankinės institucijos – parabankai.

Lietuvoje bankai pradėjo steigtis tik XIX šimtmečio pradžioje, rusų carinės valdžios viešpatavimo laikais. Lietuviški bankai įsikūrė tik atgavus nepriklausomybę. Tuomet buvo du valstybiniai bankai Lietuvos bankas ir Žemės bankas. Privačių stambių bankų buvo septyni.

Dabar bankai suprantami kaip specialūs ekonominiai institutai, telkiantys laikinai laisvus pinigus, teikiantys kreditus, tarpininkaujantys atsiskaitymuose, leidžiantys į apyvartą pinigus, vertybinius popierius, atliekantys su jais susijusias operacijas.

Parabankai atlieka vieną arba kelias banko operacijas. Tai specializuotos įstaigos, kurios kuriamos, kai bankams draudžiama užsiimti tam tikra veikla (draudimu, tiesioginėmis investicijomis) arba kai bankų sistema operatyviai nesureaguoja į naujų veiklos sričių atsiradimą ir palieka laisvas nišas kitoms įstaigoms.

Parabankai glaudžiai bendradarbiauja su bankais. Šių kredito įstaigų nomenklatūra labai plati, dažnai bankai yra jų tiesioginiai savininkai.

Lietuvos bankas yra centrinis bankas ir nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Pagrindinis Lietuvos banko tikslas – užtikrinti vidinį ir išorinį na­cionalinės valiutos stabilumą. Svarbiausios funkcijos, kurias atlieka šalies centrinis bankas, yra pinigų emisija, pinigų politikos vykdymas ir komercinių bankų bei kitų kredito įstaigų priežiūra.

Komerciniai bankai vykdo pagrindines bankams būdingas atsiskaitymų, indėlių priėmimo (deponavimo) ir kreditavimo funkcijas. Plėtojantis rinkos santykiams ir didėjant kapitalo koncentracijai, komerciniai bankai atlieka vis daugiau operacijų, nebūdingų kreditiniams santykiams. 2004 metais Lietuvoje veikė 10 pagrindinių komercinių bankų įstaigų, 3 užsienio bankų atstovybės ir 3 užsienio bankų skyriai.

Lietuvoje veikia ir vienas specialus bankas – Turto bankas. Turto banko paskirtis yra perimti neveiksnius aktyvus, sudarant perėmimo ir perdavimo sutartį. Šiam bankui perduodamos administruoti padidėjusios rizikos, didelės rizikos ir didžiausios rizikos grupių paskolos. Paskolų perdavimo ir administravimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės nutarimas ir pasirašyta sutartis tarp Finansų ministerijos ir AB Turto bankas.

Lizingo bendrovių savininkai daugeliu atvejų yra komerciniai bankai. Šios kredito įstaigos teikia ne vien lizingo, bet ir faktoringo paslaugas.

Kredito unija – tai kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų savarankiškai įsteigta ir įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių pinigines lėšas kredito unijos įstatuose numatytiems narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams tenkinti savitarpio paskolos teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

Kredito įstaigos, teikiančios paskolas už užstatomus daiktus, savo vardą gavo pagal šio verslo atsiradimo vietos – Italijos Lombardijos regiono – pavadinimą.

Šia veikla Lietuvoje dažniausiai verčiasi mažos įmonės, kuriose dirba vos keli žmonės. Tokias paslaugas teikia juvelyrinės parduotuvės, antikvariatai. Lombarduose dažniausiai galima užstatyti juvelyrinius dirbinius iš tauriųjų metalų, vaizdo ir garso aparatūrą. Užstatant juvelyrinius dirbinius atsižvelgiama tik į tauriųjų metalų svorį. Papuošalo meniškumas paprastai vertės neturi. Lombardai, kurių veikla susijusi su tauriaisiais metalais, privalo turėti Lietuvos prabavimo rūmų leidimą.

Lombardo paslaugas teikiančių įmonių apklausa liudija, kad dažniausiai paskola teikiama vienam mėnesiui, bet vėliau sutartį galima pratęsti. Norint gauti paskolą lombarde, pakanka asmenybę liudijančio dokumento – paso arba vairuotojo pažymėjimo.

Lietuvoje kredito sistemos branduolį sudaro komerciniai bankai, kurie ir suteikia didžiąją dalį visų kreditų išduotų Lietuvoje. Bankų paliktas nišas užpildo vadinamieji parabankai. Parabankais vadiname kredito unijas, lizingo bendroves, kurios dažniausiai yra komercinių bankų dukterinės įmones, bei smulkiuosius kreditorius – lombardus. Nors smukiųjų kreditorių yra gana daug, tačiau jų veikla yra labai mažų apimčių ir didesnės įtakos kredito sistemai nedaro.

ilgalaikes kreditai isiskolinusiems [ Paskolos rūšys ]

Bankai teikia paskolas, kad paskirstytų sukauptas nenaudojamas lėšas fiziniams ir juridiniams

Ilgalaikės paskolos gavimas nėra sudėtingas

asmenims, siekiant maksimalaus efektyvumo tiek kreditoriaus, tiek kreditai gavėjo požiūriu. Ilgalaikės paskolos teikiamos tiek juridiniams tiek ir fiziniams asmenims jų ūkinės veiklos bei socialiniam vystymui ir palaikymui pagal ilgalaikes investicines programas.

Ilgalaikės paskolos gali būti teikiamos:

• verslui plėtoti;
• naujiems įrengimams, technikai ar technologijoms įsigyti;
• nekilnojamam turtui pirkti;
• gyvenamiesiems namams statyti ir t.t.

Auksinė bankininkystės taisyklė teigia, kad bankas negali išduoti paskolos ilgesniam laikotarpiui, nei jis gali disponuoti jam pateiktomis lėšomis. Praktikoje ši taisyklė taikoma kur kas lanksčiau, kadangi laikantis įstatymais nustatyto banko likvidumo reikalavimų yra įmanoma trumpalaikius fondus (pinigus, atlyginimų sąskaitose) skolinti ir ilgesniam laikotarpiui.

Ilgalaikių paskolų rūšys

• Ilgalaikės kreditai butui. Pastarąsias gauti gali tik Lietuvos Respublikos pilietis (arba asmuo, turintis leidimą gyventi Lietuvoje), sulaukęs 21 metų, kuriam paskolos termino pasibaigimo momentu nebus daugiau nei 65 metai. Norint gauti šio tipo paskolą, asmuo turi turėti pakankamai pajamų ne tik grąžinti kreditas ir kas mėnesį mokėti palūkanas, bet ir kasdienėms savo pragyvenimo išlaidoms.
• Ilgalaikės paskolos buto statybai. Siekiantys šios paskolos, privalo atitikti tokias pat, aukščiau išvardytas savybės.
• Ilgalaikės paskolos namui pirkti arba namui statyti.
• Ilgalaikės kreditai būsto remontui. Šios rūšies paskolos išsiskiria tuo, kad paskolos gavėjas, pateikdamas oficialius dokumentus (sąskaitas, čekius…) bankui, turi parodyti, kur išleido paskolos pinigus. Tokių pinigų panaudojimo įrodymų reikalauja beveik visi bankai. Aišku, kiekvienas bankas gali reikalauti skirtingų įrodymo dokumentų dėl pinigų išleidimo tikslingumo. Vieni bankai į tai žiūri griežčiau ir nori žinoti, kam buvo panaudota visa kreditai suma, kiti reikalauja tik didesnės sumos dalies išleidimo įrodymo oficialiais dokumentais.

Kaip kreiptis dėl paskolos?

• Ilgalaikės paskolos internetu
• ilgalaikes kreditai telefonu

Paskolos mazos palukanos?

Dažniausiai ilgalaikės kreditai suteikiamos su kintamomis palūkanomis. Palūkanų dydis priklauso nuo

Ilgalaikės paskolos būstui yra viena iš populiariausių paskolų priežasčių valiutos, kuria norima skolintis, ir vidutinės šešių mėnesių tarpbankinės skolinimosi šia valiuta palūkanų normos. Kintamos palūkanos yra apskaičiuojamos kas pusę metų, prie atitinkamos valiutos šešių mėnesių LIBOR normos pridedant kreditai sutartyje užfiksuotą banko maržos dydį. Bent jau ilgalaikių paskolų litais palūkanos dažniausiai nustatomos prie vidutinės šešių mėnesių tarpbankinės skolinimosi litais palūkanų normos VILIBOR pridedant nustatytą banko maržą.

Ilgalaikės paskolos verslui

Ilgalaikės kreditai verslui – tai verslo plėtros ilgalaikio finansavimo būdas. Tokias paskolas teikia beveik visi Lietuvos komerciniai bankai. Jų grąžinimo laikotarpis dažniausiai yra ~3-7 metai. Verslas, siekiantis tokios ilgalaikės paskolos verslui, turi atitikti kelis reikalavimus:

• ūkio subjektas turėtų nuo 20 iki 40% investicinio projekto vertės finansuoti savomis lėšomis;
• ūkio subjektas turi įkeisti bankui turtą, kurio vertė 1,5 karto didesnė negu norima gauti paskolos suma, arba pateikti bankui kitą kreditai grąžinimo užtikrinimą, garantiją, laidavimą.

Ilgalaikės paskolos pritrūko pinigų? Kreditai nedirbantiems, bedarbiams ?

Atsidūrėte keblioje situacijoje?

Esate bedarbis, o jums reikia pinigų šį mėnesį?

Taip mes galime jums pasiūlyti ilgalaikes paskolas. Esant pinigų stygiui geriausias būdas imti būtų paskola. Bet, kad tai patogiau padarytumėte ir nereikėtų jums galvoti apie tą paskolą kurią paėmėte. Ilgalaikės paskolos – tai kreditai kurias gali atiduoti per ilgą laiką. Nuo kelių metų iki dešimties ar daugiau. Iš tiesų, jei žmogui pritrūksta pinigų jam nebelieka kitos išimties kaip tik imti kreditas arba, kad lengviau būtų ilgalaikę paskolą. Imant ilgalaikę paskolą dažniausiai pinigų jums net nereikės nunešti po ar prieš sandorio laiko, dažniausiai tai nuskaičiuojama nuo jūsų mėnesinio gauto atlyginimo, taip padarydami kompanijos geriau sau ir jums. Suma, kuri bus nurašinėjama per sandorio laiką priklausys tik nuo to, kokios dydžio kreditas jūs imate. Kuo didesnę paskolą imate, tuo didesnes palūkanas jūs mokėsite.

Palūkanos ir yra pagrindinis padarinys nuo kurio ir mokate visą sumą. Todėl prieš imdami bet kokią, ilgalaikę,paprastą,nedirbantiems kreditas jūs pirmiausiai turėtumėte atsižvelgti į palūkanų dydį ir ar jums verta imti tą paskolą. Dažnai žmonės ima tiesiog aklai, kad pasiimtų. Atsiranda ir vagišių kurie naudojasi tuo. Norint viską gerai atlikti reikia viską gerai apsižiūrėti, kad viskas būtų aišku ir patogu.

Imant bet kokią kreditas pravartu visada susižiūrėti laikotarpį per kurį turėsite gražinti pinigus iki paskutinio cento ir ar juos tiesiog nurašinės nuo jūsų mėnesinio atlyginimo. Jei jūs jo neturite, galbūt nurašinės nuo kompensacijos ar tiesiog turėsite visą tai atlikti įprastu būdu, kuris ne ką prastesnis. Taigi, imant paskolą dar reikėtų ir gerai susieiti su šeima, viską aptarti, kad jie sutinka, nes paskolą imant yra rimtas žingsnis kuris taip pat padės jums ir jūsų šeimai, pakeis jūsų gyvenimą kardinaliai ypač, jei imate didelę kreditas, jei ne, tai jums teks mokėti mažas palūkanas, už mažą paskolą, dideles už didelę. Ilgalaikės paskolos – patogus ir pravartus žingsnis būtų tiems kurie turi sunkumų su lėšomis.

Greitos paskolos

Paskolos: Šiuolaikinės visuomenės veikimas atrodo neįmanomas be bankų, kitų finansinių įstaigų ir jų teikiamų

Greitos paskolos, šiomis dienomis, yra įprastas dalykas paslaugų. Viena iš pastarųjų ir yra – paskolų teikimas. Paskolos – plačiai vartojamas ir vis dar itin populiarus žodis, bet ar visiems suprantamas ir visiškai aiškus? Norint pilnai suprasti šios sąvokos esmę, visų pirma būtina įsigilinti į paskolos apibrėžimą ir suvokti kokius piniginius santykius, jų dalyvius apima ši sąvoka, kokių rūšių būna paskolos ir kuo skiriasi skirtingų tipų paskolų bruožai ir specifika.

Kreditas (lot. credere – tikėti ir creditum – patikėta), tai yra piniginė prievolė, kurią reikia įvykdyti ateityje numatyto laikotarpio ribose, dažniausiai mokant numatyto dydžio palūkanas. Tai gali būti paskolos ir kitokie atidedamojo mokėjimo metodai, leidžiantys fiziniams asmenims ar įmonėms dabar įsigyti prekes, paslaugas, žaliavas, medžiagas ar ką kitą, o apmokėti jų kainą vėliau. Kreditai teikiami tiek paprastiems žmonėms, tiek ir verslo subjektams, kredito įstaigoms (t.y. bankai, kredito unijos), valstybei, savivaldybėms, tarptautinėms organizacijoms. Kreditas, su nežymiais specifiniais apibrėžimo skirtumais, dažniausiai yra laikomas ir vartojamas kaip paskolos sąvokos sinonimas.

Siekiant suvokti paskolos esmę, bei jos specifines vidines savybes, neužtenka į kredito politiką, kurią vykdo finansinės įstaigos, žiūrėti tik kaip į ekonominį procesą. Kredito vidinė struktūra yra ganėtinai sudėtinga, todėl jį nagrinėjant reikėtų analizuoti tiek atskiras jo dalis, tiek ir jų visumą.
Per daug nesigilinant, kreditą būtų galima apibūdinti kaip materialinių vertybių (pinigine ar prekine forma) terminuotą, laiko atžvilgiu, perdavimą kitam asmeniui.

Paskolos subjektas ir objektas

Paskolos subjektas (paprasčiau tariant, abi paskolos sutarties pusės – skolintojas ir skolininkas) gali būti savarankiški ir juridiniai arba fiziniai asmenys. Žinoma, tuo pačiu metu abu šie subjektai yra ir daugelio kitų ekonominių santykių dalyviai.

Paskolą gali gauti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys

> Kreditorius (skolintojas) – tai subjektas, kuris perduoda pinigus laikinam naudojimui. Svarbu paminėti, jog paskolos piniginių lėšų šaltiniu gali būti ne tik nuosavos, bet ir skolintos lėšos. Šiuolaikinėje visuomenėje vienas iš populiariausių ir patikimiausių kreditorių vis dar išlieka bankas (ar kitos finansinės įstaigos). Skolininkas – tai subjektas, kuris iš kreditoriaus ima paskolą pinigine ar kitokia forma, kad išspręstų jam tuo metu iškilusias finansines problemas, susijusias su piniginių lėšų stygiumi einamuoju laikotarpiu.

> Kreditavimo objektas – tai materialinės vertybės arba sąnaudos, kurioms skolininkas neturi nuosavų lėšų. Lengviau suprasti paskolos objektą padeda jo savybių žinojimas, taigi kas būdinga paskolos objektui?

• Grįžtamumas. Iš pradžių objektas iš kreditoriaus perduodamas skolininkui, o paskui – atvirkščiai.
• Atiduodamas paskolą skolininkas turi grąžinti objektą, kurio vertė yra lygi paskolintajai. Tačiau tai ne visuomet įmanoma, nes skolininkas gali tapti nemokus, gali keistis ekonominės sąlygos…
• Paskolos tikslingumas.
• Skolintų lėšų dalyvavimas kito paskolos subjekto veikloje.
• Gamybos procesų užtikrinimas.

Paskolos sutartis

Norint dar geriau suprasti paskolų esmę, svarbu nepamiršti ir sutarties, kuri yra pasirašoma, siekiant gauti paskolą, sąvokos. Taigi, paskolos sutartis – tai sutartis, kuria paskolos davėjas perduoda kitai sandorio pusei – t.y. paskolos gavėjo nuosavybėn, pinigus arba kitokius suvartojamuosius daiktus, o tuo tarpu paskolos gavėjas įsipareigoja gražinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei sumokėti palūkanas, jeigu paskolos sutartyje nėra numatyta kitaip.

Paskolos internetu sutartį reikia labai nuodugniai įsiskaityti

Paskolos sutartis pradeda galioti nuo to momento, kai pinigai yra perduodami paskolos gavėjui. Nuo tos akimirkos paskolos gavėjas tampa oficialiu jam perduotų pinigų savininku bei valdytoju. Taip pat, tai reiškia, kad nuo sutarties pasirašymo ir pinigų perdavimo momento paskolos gavėjui tenka visa atsakomybė ir rizika, dėl pinigų ir jų panaudojimo.

Paskolų funkcijos

Kredito funkcijų apibendrinimas kelia nemažai diskusijų paskolų teorijoje. Dažniausiai skirtingi teoretikai ir mokslininkai apibrėžia skirtingą paskolos funkcijų skaičių, bei jų turinį. To priežastimi laikytinas nusistovėjusio vieningo metodologinio šių funkcijų analizės pagrindo nebuvimas.

Suprantama, kad paskolos funkcijos turi apimti abejus kreditinių santykių subjektus ir jų interesus. Tuo remiantis, galima dvi pagrindines kredito funkcijas:

• paskirstomąją;
• pakeičiamąją.

Paskirstomoji funkcija (kaip pagrindinė paskolos funkcija) reiškia, kad paskolų teikėjų dėka vienų fizinių ar juridinių asmenų laikinai laisvomis piniginėmis lėšomis yra patenkinami laikini kitų fizinių ar juridinių asmenų poreikiai. specifinės piniginių lėšų paskirstymo kryptys gali būti įvairios, kadangi jos priklauso nuo paskolos formos ir rūšies.

Galima išskirti keletą šios, pagrindinės paskolų funkcijos, savybių:

1. apima tik laikinai laisvas lėšas;
2. patenkina tik laikinus poreikius;
3. paskolos daro įtaką ne tik to laikotarpio BNP, bet ir gamybos priemonių, sukurtų pataruoju
4. laikotarpiu, vertei;
5. gali būti paskirstomos ne tik piniginės lėšos, bet ir prekės;
6. paskolos vis dažniau įgyja ir gamybinių savybių, nes yra įjungiamos į skolininko veiklos ratą;
   paskirstymas gali būti skirtingo laipsnio, nes gali vykti tarp skirtingų teritorijų; galimas ir tarpšakinis paskirstymas tarp skirtingų verslo sektorių ir t.t.

Paskolos = Pinigai?

Visi finansiniai ištekliai yra formuojami dvejomis formomis:

Paskolos – pinigai

• finansine;
• kreditine.

Finansinė forma – tai fondai bei kitos lėšos, nuolat esančios įmonių bei kitų ūkio subjektų apyvartoje, o kreditinė – skolintos piniginės lėšos, reikalingos laikinam jų poreikiui padengti. Taigi čia ir išryškėja paskolos ir pinigų sąryšis, iš kurio galima daryti išvadą, jog paskolos – tai kreditinė finansinių išteklių (pinigų) forma.